paverkti

paverkti
paver̃kti, -ia (pàverkia), pàverkė 1. intr. Š, Rtr, DŽ kiek verkti: Truputį vaikas pàverkia ir nutyla Drsk. Mažysai pàverkia nakčia LzŽ. Ji paver̃kia, kol širdis palengvėja NdŽ. Nėra tos dienos, kad nepaverktáu Rdš. Kai pàverkiau, pasisielojau, tai suvis save prarijau Klt. Anas pàverkė ir ažsirgo Dv. Motka pradeda bartis, rėkia, tai nueini kur kampelin, pàverki, ir gerai Ktv. Paverkė paverkė našlaitė, atsikėlė ir dairos, kurin dabar kraštan eit LTR(Kp). Jėgu vaikas nė kiek neverkia, negerai, nors po kiek turi paver̃kt LKT221(Žm). I pàverkiau ištekėjus, viso buvo Dglš. Ana pàverkė pàverkė, ką padaris Ker. Paver̃kia an to sykio, ir vėl ką nors padarė [neklaužada] Snt. Aš tenai viena ir paverkiù, ir pasėdžiu Č. Jy (senutė iš kaimo) verkia anta kiemo, pàverkia pàverkia ir eina namo miestan DrskŽ. Ir už mane paverk … Aš jau sakiau, kad ašarų nebeturiu J.Marcin. Paverkė abi, paverkė, o tų ašarų taip gausu – čia nušluosto jas, čia vėl jos liejasi J.Paukš. Bet juk paverkus lyg ir palengvėja. Kaipgi jūs be ašarų?.. K.Saj. ^ Palyta tep, kap ubago pàverkta (labai mažai) Švnč. | refl. Graž, Brž: Abidvi moterys pasiguodusios, pasiverkusios, pasidejavusios J.Paukš. Čion pasiverksiu, čion aš raudosiu N377. 2. intr. imti verkti, apsiverkti: Jis eina net paver̃kdamas Eiš. O aš jaunas atstodamas, graudžiai paverkdamas: nepavirto aužuolėlis į mano tėvelį RD69. 3. intr. įstengti, pajėgti verkti: Vaikas jau vos bepàverkė NdŽ. 4. tr. Al pagarbstyti mirusį (sakant rečitatyvu raudos žodžius), apverkti, apraudoti: Kas tave paver̃ks, broleli? Mrk. 5. intr. pagarbstyti mirusį (sakant rečitatyvu raudos žodžius), paraudoti: Eik ir tu paverk. Negražu tep stovėt LTR(Kpč). ║ sakyti rečitatyvu vestuvių raudos žodžius: Jau jy (jaunoji) tę pàverkia, nusilenkia visiemi, ne tep kap dar̃ Vs. 6. intr. prk. paaimanuoti, pasiskųsti: Moka moteros paver̃kt DrskŽ. Paver̃ks paver̃ks, visas sodžius sužinos Drsk. Susejusios tai paverpdavom, tai paver̃kdavom Škt. Pàverkamu balsu taip aiškina, rods, biednelė, vargšelė Krš. ^ Neverk – paver̃ksi, kai duonos neteksi Dkš. 7. intr. pa(si)gailėti, pasigraužti: Čepulis do paver̃ks savo pirkios (apgailestaus pardavęs pirkią) Dglš. \ verkti; apverkti; paapverkti; atverkti; daverkti; įverkti; išverkti; nuverkti; paverkti; parverkti; perverkti; praverkti; priverkti; papriverkti; razsiverkti; suverkti; užverkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • paverkti — paver̃kti vksm. Paver̃kus lyg ir palengvėja …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • nuverkti — nuver̃kti, ia (nùverkia), nùverkė Š, Rtr; Sut 1. tr. verkiant apgailėti, apverkti: Vieną nuverksì, ir kitą (apie žuvusius) Ėr. Nėr brangiausio vandenes, kaip ašaros žmogaus, gailėjimą darančio ir nuverkiančio nuodžias savas DP481. | refl.:… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paverkauti — 1. Kb intens. paverkti 5: In kapų prašė paverkaut Dbč. Jy moka gražiai paverkaut Alv. ║ An darželio nuoteka eina paverkaut, rūteles atsisveikyt Alv. 2. intens. paverkti 6: Paverkauna atvažiavę [vaikai], motkai gaila, i duoda visa ko Drsk. 3. intr …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apsukti — apsùkti, àpsuka, o (àpsukė Š) Š; L 1. tr. R, MŽ, K padaryti, kad judėtų aplink savo ašį: Apìsukiau dukart [girnas], ir nukrito pumpurė Pb. Jo vėjinis malūnas àpsukamas Mrj. [Daktaras] liepė padaryt tokią apsukamą lovą ir karalaitę paguldė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apverkti — apver̃kti, ia (àpverkia), àpverkė tr. K, Š, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Q88, SD1110,115, SD228, H163, R71, MŽ93, Sut, N, M, L, LL129, L 1. NdŽ verkiant apgailėti: Nopverktas SD179. Vyras dažnai apverkdavo savo mirusią žmoną rš. Aš savo žmogų [sergantį]… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atverkti — atver̃kti, ia (àtverkia), àtverkė BŽ46, NdŽ; N, M 1. žr. apverkti 1: Vieno dar neàtverkėm, o jau kitą laidojam Al. 2. intr. iki valios, pakankamai verkti, prisiverkti: Ak tu mano, kiek aš àtverkiau! Ps. Reik kožną dienelę atver̃kt Arm.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daverkti — ×daver̃kti, ia, dàverkė (hibr.) 1. tr. įstengti apgailėti, apverkti: Aš visų daverksiù?! Man užteks tų bernų, buvo jų ir bus Kpč. 2. intr. imti verkti: Sėdi, kolei anas daver̃kia Dv. verkti; apverkti; paapverkti; atverkt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išverkti — išver̃kti, ia (ìšverkia), ìšverkė Rtr, NdŽ, KŽ; Sut, N, M, LL203 1. tr. NdŽ verkiant išlieti (ppr. daug ašarų): Ìšverkiau visas ašaras DŽ1. Kiek aš del vaikų ašarų ìžverkiau, vai, vai! Onš. Žinom juk, želėk Dieve, kaip mūsų gadynė, ašaras… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nulašinti — nulãšinti K 1. tr., intr. nuvarvinti: Ana nulãšino lašą alaus J. Lašinius, ant iešmo kepdamas, nulãšink J. | Koks čia lietus, nulašino kelis lašus Ėr. 2. tr. aplaistyti: Čia tarp kalnų kalnelių rangosi keliukai, takeliai, kurie daug sykių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuleisti — I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn. 1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuleidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”